Post #2907285

Mes turėjome gausybę vedimo ir nurodymų. Kiekvienas laikraštis, kiekvienas žurnalas, kiekvienas pamokslininkas, kiekvienas kunigas visame pasaulyje mus veda, sako mums, ką daryti, ko nedaryti, galvoti taip, negalvoti anaip, atsiduoti, neklausyti jo, nes jis reakcionierius, klausyti manęs... Mes nuolat esame vedami, formuojami, lipdomi — sąmoningai ar nesąmoningai. Čia mes nieko nevedame; mes esame tarsi du draugai, kartu besikalbantys apie dalykus. Tai visiškai kas kita. Ir vedimas trukdo supratimui gilesne šio žodžio prasme, nes jei tu mane vedžioji — daryk tai, nedaryk ano — aš pirmiausia negaliu suprasti savęs; aš nežiūriu į save, aš klausau, ką tu sakai. Tai reiškia, kad tu tampi autoritetu, o aš tampu tavo vergu — psichologiniu ar kokiu nors kitu vergu. Tų guru vietos, jų ašramai, tampa koncentracijos stovyklomis. Jie sako tau, ką daryti, kaip sveikintis, ir visa kita panaši nesąmonė. Aš nesmerkiu; taip tiesiog yra. Kodėl mes negalime būti paprasti, matyti dalykus, žiūrėti į juos ir susidurti su jais tokiais, kokie jie iš tikrųjų yra, vietoj šio labirinto ir painiavos? Kodėl turime pereiti per visa tai? From Facing a World in Crisis #Krishnamurti #Meditation #phylosophy #mind #day142